11-ASIS LIETUVOS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ SUSITIKIMAS

LJMS ir Lietuvos matematikų draugija sveikina geriausio 2022-ųjų metų doktoranto straipsnio konkurso nugalėtoją:

Mantas Lukauskas, už straipsnį A New Clustering Method Based on the Inversion Formula (bendraautorius T. Ruzgas)

Geriausias LJMS'11 trumpasis pranešimas:

Monika Grigaliūnienė: Experts among us: can mathematics teachers' pedagogical content knowledge predict their professional influence?

Gruodžio 30 d. (penktadienį), KTU Santakos Slėnis, K. Baršausko g. 59, Kaunas

11 FAKTŲ APIE SKAIČIŲ 11:

Skaičius 11 yra mažiausias dviženklis pirminis skaičius.
11 yra pirmasis pirminis skaičius, kuris nėra Mersenne pirminio skaičiaus eksponentė, nes 2^11 − 1 = 2047, o šis skaičius yra sudėtinis.
Pirmieji dešimt skaičiaus 11 kartotiniai yra palindrominiai skaičiai: 00, 11, 22, 33, 44 ir kt.
Pirmieji keturi 11-os laipsniai yra palindrominiai skaičiai: 11^1 = 11, 11^2 = 121, 11^3 = 1331 ir 11^4 = 14641.
11 yra palindrominių skaičių sekos 11-asis narys, o 121, kitaip 11^2, yra 22-asis narys.
Egzistuoja 11-a ortogonalių kreivinių koordinačių sistemų (konforminės simetrijos ribose), kuriose 3-ų kintamųjų Helmholtz lygtis gali būti išspręsta taikant kintamųjų atskyrimo metodą.
11-a iš 35-ių heksominų atitinka kubą galinčias suformuoti išklotines, o 11-a iš 66-ių oktiamondų atitinka įprasto oktaedro išklotines.
11 yra Heegnerio skaičius, reiškiantis, kad laukas turi unikalaus faktorizavimo savybę. Dėl šios priežasties elipsinėje kreivėje x^3 = y^2 + 11 yra daugiausiai vienas taškas, turintis koordinates su teigiamais sveikaisiais skaičiais. Šiuo atveju šis unikalus taškas yra (15, 58).
11 yra Natrio atominis skaičius.
„Apollo 11“ buvo pirmasis kosminis skrydis į Mėnulį pilotuojamu erdvėlaiviu.
Skaičius 11 yra labai mėgstamas Kanadoje. Vieno dolerio moneta, vadinama Loonie, turi 11-a šoninių sienų. Ant klevo lapo, kuris puošia Kanados nacionalinę vėliavą, taip pat yra 11-a viršūnių. O laikrodžiai, atvaizduojami ant daugelio Kanados banknotų, rodo būtent 11-tą valandą.

Lietuvos Jaunųjų Matematikų Susitikimas yra vienos dienos konferencija, skirta jaunosios kartos matematikams – tiek mokslininkams iš akademinio pasaulio, tiek praktikams iš matematikai imlių sričių – susitikti, užmegzti naujus ryšius ir atnaujinti senus, papasakoti apie savo vykdomus tyrimus, pristatyti pasiekimus ir diskutuoti aktualiomis temomis. Šis renginys – tai puiki proga pradėti tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei išgirsti apie aukštos pridėtinės vertės verslą Lietuvoje, kuriam reikalingi geri matematikos specialistai. Verslo įmonėms tai yra nepakartojama galimybė prisistatyti šioje specializuotoje, aukšto lygio matematinių įgūdžių turinčių specialistų auditorijoje.

Peržiūrėti konferencijos pranešimų vaizdo įrašus galite mūsų YouTube kanale

Plenariniai pranešėjai

Vincentas Mulevičius

Vincentas Mulevičius studijavo Kauno technologijos universitete ir vėliau Hamburgo universitete (Vokietija), kur 2021 m. apgynė daktaro disertaciją. Vėliau jis buvo podoktorantūros stažuotojas Max Planck matematikos institute Bonoje (Vokietija) ir Erwin Schrödinger matematikos ir fizikos institute Vienoje (Austrija), neseniai pradėjo naują stažuotę Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institute. Vincentas tyrinėja vadinamąsias funktorines kvantinio lauko teorijas. Tai turtinga matematikos sritis, turinti savo ištakas teorinėje fizikoje ir pateikianti naujų įžvalgų topologijoje, algebroje, kategorijų teorijoje, kombinatorikoje. Jos pagalba galima atrasti egzotiškus geometrinių objektų invariantus, kaip pavyzdžiui Jones polinomai mazgams atskirti.

Airidas Korolkovas

Airidas Korolkovas baigė KTU gimnaziją 2008 metais ir išvyko studijuoti industrinės inžinerijos į Politecnico di Torino, Italija. Du semestrus praleido mainų programoje IIT Delhi, Indija. Magistro studijas pasirinko nanotechnologijų srityje KU Leuven Belgijoje ir Grenoble Alpes Universitete Prancūzijoje. Daktaro laipsnį įgijo 2016 metais Institut Laue-Langevin Prancūzijoje, kur vykdė mokslinius tyrimus branduolinės fizikos srityje, naudodamas neutronų reflektometriją studijuoti polimerinių skysčių mechanikai. Podoktorantūroje Uppsala University (Švedija) tobulino savo programinės įrangos kūrimo įgūdžius, ypač aukšto našumo skaičiavime. 2019-2021 metais dirbo rentgeno fizikos mokslininku iTomography Corporation, Houston TX, USA, kur kūrė naujas vaizdo ir signalo atkūrimo technologijas įvairiems pramonės klientams, pavyzdžiui, Rapiscan Systems, Aramco Services Americas, Equinor, Perkin Elmer ir kt. Nuo 2022 metų dirba programinės įrangos inžinieriumi YorLabs, Beaverton OR, USA, kur tobulina naujos kartos ultragarso aparatūrą skirtą intervencinei kardiologijai.

Justas Dauparas

Justas Dauparas dirba mašininio mokymosi podoktorantu Vašingtono universitete, baltymų dizaino institute. Jis kuria baltymų struktūros nustatymo ir baltymų sekų kūrimo algoritmus. Prieš tai Justas atliko podoktorantūrą Harvardo universitete, sistemų biologijos skyriuje, kur jis dirbo prie scRNA-seq duomenų analizės. Justas atliko bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas Kembridžo universiteto matematikos skyriuje, kur jis domėjosi skysčių dinamika.

Povilas Daniušis

Povilas Daniušis apsigynė daktaro disertaciją Vilniaus Universitete 2012 metais. Doktorantūros metu stažavosi Makso Planko biokibernetikos institute Tiubingen’e (Vokietija). Dirba bendrovėje Neurotechnology ir Vytauto Didžiojo universitete, yra Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys. Jo mokslinių interesų tematika apima dirbtinių neuroninių tinklų architektūras ir taikymus, branduolių ir požymių išskyrimo metodus, mobiliųjų robotų autonomiją, statistinius priežasties-pasekmės vertinimo (best student paper award@UAI2010) ir statistinio priklausomumo matus bei jų taikymus, elektroencefalografinių duomenų analizę mašininio mokymo metodais.